pilvinėti

pilvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. pilvinti: Nagi mat pilvinė́ja be darbo Lnkv. Kur tu, vaike, pilvinė́ji? Grž. Mat iš mūsų gero nusipenėjo, dabar ir pilvinė́ja sau kaip ponas Sml. Petrui duosim pilvą, tegul pilvinėja NS857. Mačiau jį po rinką pilvinė́jant Šl.